- zvanininkas
- ×zvãnininkas (-inykas; M), -ė smob. (1) KII12, K, Rtr, NdŽ, KŽ, Bt, Vkš, zvaniniñkas (2) J; BS37, N varpininkas: Buvo toks Medingėnūse vokytys, toks zvãnininkas Žr. Ilgus laikus dirbau pri bažnyčios, buvau zvãnininku Kltn.
Dictionary of the Lithuanian Language.